M. miesto meras organizuoja labdaringą Vienos pokylį, kurio tikslas – surinkti lėšų visuomenės atstumtiesiems paremti. Norėdamas vakaro atmosferai suteikti pikantiškumo, šeimininkas pristato keistą, slaptomis kameromis fiksuojamų vaizdų mozaiką. Vakaro svečiai stebi nelaimingos meilės suluošintų herojų gyvenimus: poeto, palikto mylimosios, užmarštį randančio eilėse ir baruose; mokslininko, dėl mylimosios mirties kaltinančio akademinę bendruomenę ir visą žmoniją; „neformalo“ – roko muzikoje tebeieškančio įsivaizduojamos Tos Vienintelės; narkomano, susinaikinančio savo narkotinėse vizijose; paauglio, pasiklydusio Edipo komplekse ir vaikiškuose piešiniuose žudančio savo patėvį.
Kaip ir galima tikėtis, į visų šių veikėjų likimus yra įsipainiojusios moterys. Salėje pasirodžius kviestinei vakaro žvaigždei M., netikėtai kiekvienas iš personažų ją atpažįsta kaip savos istorijos heroję. Visi penki vyrai, susieti panašios patirties, susilieja į mistinę daugialypę būtybę, bandančią prisiliesti prie nuo scenos į pokylį nužengusios atlikėjos. Paveikta jų skausmingų istorijų, M. meta iššūkį žmonių likimais žaidžiančiam merui. Skamba arija, kupina užuojautos pokylio svečiams, garbinantiems išorinį spindesį ir „puikiuosius“ šou. Miesto meras ragina žiūrovus nekreipti dėmesio į M. kaltinimus ir tikisi susitikti kituose gyvenimą paįvairinančiuose labdaringuose pokyliuose ir akcijose.
Muzikinė operos idėja – pasitelkus stilistinę įvairovę siekti kūrinio vientisumo ir bandyti ieškoti muzikos ištakų stebint, kaip ta pati muzikinė mintis skleidžiasi skirtinguose stiliuose bei jungtyse su vaizduojamuoju menu.
Kompozitorius Sigitas Mickis