Operos „Julius“ siužetas paremtas tikrais įvykiais, susiklosčiusiais po II Pasaulinio karo. Tai istorija apie žmones, bėgančius nuo trėmimų ir mirties, trokštančius patirti šviesesnį gyvenimą svetur, o giliai širdyje puoselėjančius viltį sugrįžti atgal į tėvynę. Pagrindinis operos tikslas – atskleisti pokario laikotarpio žmogaus psichologiją ir pasaulėjautą, dokumentuojant autentiškus to meto įvykius. Operos veikėjų prototipu tapo Juliaus Jušinsko – šio veikalo kompozitoriaus Charleso Halkos senelio – šeima.
Traukdamasi iš Lietuvos į Vakarus kartu su kitais vadinamaisiais „dipukais“ (angl. Displaced Persons (DP) – „ištremti“ žmonės) Jušinskų šeima iš pradžių apsistoja Brandenburgo darbininkų stovykloje, o vėliau perkeliama į Oldenburgo apylinkių Wehneno pabėgėlių stovyklą Vokietijoje, kur ji laukia galimybės sugrįžti atgal į tėvynę. Tačiau Lietuvai neišsivadavus iš sovietų okupacijos, šeima emigruoja už Atlanto. Operos siužetas atveria čia buvusių žmonių patirtis, santykius ir vertybes, atskleidžia tikrais įvykiais grįstą Jušinskų šeimos istoriją.
Ši opera labai reikšminga man ir mano šeimai. Didelė dalis melodijų ir harmonijų kilo iš lietuvių liaudies muzikos, o pagrindinės melodijos grįstos tomis lietuviškomis dainomis, kurias mano senelis Julius dainavo dar bemaž penkiasdešimt metų po to, kai paliko Lietuvą.
Kompozitorius Charles Halka
„Juliaus“ kūrėjai kviečia susimąstyti, ką kiekvienam reiškia ir kaip šiandien suvokiamos ano meto aktualijas atspindinčios antraštės: „Laisvė brangiau už maistą“ ar „Keičiu duonos riekę į batus“. Čia siūloma prisiminti tuos, kurie net sudėtingiausiais istoriniais momentais garsiai tarė žodį „Lietuva“. Kaip tartume šį žodį šiandien? Kaip pakito jo reikšmė ir svarba? Juk pasikeitė tik kelios kartos…
Operos fabula nėra aštri ar dinamiška. Labiau ryškinamas personažų psichologizmas, rodomas nuolatinis aplinkybių, norų, galimybių ir svajonių konfliktas. Dialogai nuspalvinti ironija, kurią meistriškai perteikia NOA choras: „dipukai“, daktaras, seselės, agentai. Balansuojama tarp dainingo choro rečitatyvo, alteruotais akordais paremtos orkestro partijos ir solisto bel canto.
Simona Smirnova, Literatūra ir menas