lt
en

Rezidencijos

Nuo 2008-ųjų, dažniausiai – Lietuvos pajūryje, kasmet buvo rengiamos „Operomanijos“ kūrybinės stovyklos. Čia susitikdavo bendraminčiai, susiformuodavo įvairių operų kūrybinės komandos ir užsimegzdavo ilgalaikė partnerystė. Jose dalyvaudavo kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio šalių, į stovyklas buvo kviečiami prisijungti nauji nariai, norintys išmėginti jėgas šiuolaikinės operos žanre ir multidisciplininiame mene. Stovykla tapdavo pretekstu sugrįžti ir užsienyje gyvenantiems lietuvių kūrėjams.

Po vienu stogu susirinkę įvairių sričių menininkai (kompozitoriai, rašytojai, teatro ir kino režisieriai, dainininkai, scenografai, architektai, aktoriai, instrumentalistai, garso dizaineriai, fotografai, video operatoriai, muzikologai) savaitę laiko intensyviai kurdavo, pristatydavo savo idėjas ir dalydavosi patirtimi. „Operomanijos“ stovykla puoselėjo tradiciją telkti įvairių sričių menininkus į atvirą erdvę, kurioje vadovaujamasi visiškos kūrybinės laisvės „įstatymu“, siekiant provokuoti netikėčiausius sumanymus. Taip pat kūrybinių rezidencijų programoje svarbią vietą užėmė edukacija: iš pradžių žinių ir patirties semtasi iš įvairių sričių profesionalų (pvz., kompozitorių Mindaugo Urbaičio, Šarūno Nako ir kt.), vėliau stovyklos nariai tarpusavyje dalijosi savo sukauptomis patirtimis ir mokėsi vieni iš kitų, – taip vyko įvairias meno sritis ir žanrus aprėpianti vidinė kompetencijų ir įgytų žinių cirkuliacija.

Stovyklų metu organizuotos kūrybinės dirbtuvės būdavo labai intensyvus, profesiniam tobulėjimui ir idėjų generavimui skirtas laikotarpis. Tačiau kūrybiniai procesai čia vyko išvien su stovyklos dalyvių bendra buitimi, intelektualiomis diskusijomis bei intensyviomis viešųjų renginių programomis, skirtomis tų vietovių gyventojams ir svečiams. Viešųjų įvykių (vadinamųjų „koncertų“) ciklus sudarydavo plati renginių įvairovė, nebūtinai susijusi su konkrečios stovyklos tema – vyko koncertai, performansai, hepeningai, instaliacijos, spektaklių eskizų pristatymai ir kt.

Daugiau kaip dešimtmetį stovyklose skatinusi bendruomeninės kūrybos modelį, pastaruoju metu „Operomanija“ koncentruojasi į konkrečių kūrybinių projektų įgyvendinimą. Į „kūrybines stovyklas“ renkasi arba išvyksta kameriškesnės, tačiau taip pat labai įvairialypės kūrėjų grupės, kurios plėtoja savo sumanymus nuo temų ir išraiškos priemonių tyrimų iki galutinės kūrinio realizacijos. Pavyzdžiui, 2019 m. pavasarį kūrėjų komanda, rengusi dokumentinį projektą Holokausto tema (garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“), vyko savaitės trukmės kūrybinio-žvalgybinio vizito į Izraelį; čia kūrėjai rinko medžiagą iš pirminių šaltinių, gilinosi į projekto temą.

Sėkmingą kūrybinių grupių telkimą ir jų bendradarbiavimą plėtojanti „Operomanija“ neketina pamiršti daugiau nei dešimtmetį puoselėto atviros kūrybinės rezidencijos formato, tad ateityje stovyklos modelis galėtų atgimti kaip jaunųjų kūrėjų ir naujų iniciatyvų skatinimo programos dalis.