lt
en

Nr. Liepa

Opera

Dokumentinės knygos apie degtukų fabriką autorius įsimyli savo knygos personažą Liepą ir sujaukia tikrovės bei fikcijos ribas. Iš pradžių jis Liepą myli kaip autonomišką, jam nepaklūstančią būtybę, vėliau ją suvokia kaip savo dalį ir jam priklausantį tvarinį. Operoje svarstoma, ar kuriami personažai ir vaizdai gali tapti savarankiški, nepavaldūs autoriui? O gal priešingai, jie egzistuoja kaip autoriaus alter ego, neleidžiantys kūrėjo ir jo personažų traktuoti kaip atskirų ir nepriklausomų vienetų?

Pagrindinis veikėjas Autorius rašo dokumentinę knygą apie degtukų atsiradimo istoriją, rekonstruodamas fabrike vykstantį darbą. Tačiau kartais jis peržengia dokumentikos žanro ribas, atsidurdamas įsivaizduojamoje tikrovėje. Išgalvotomis aplinkybėmis jis kuria vienodus, mechaniškai dirbančius personažus. Iš beveidžių darbininkių, įvardytų numeriais, Autorius išskiria vieną, jo kuriamai fikcijai nepaklūstančią Liepą. Vis dažniau istorijos dokumentiškumą nustelbia fikcija, o knygos rašytojas daugiau dėmesio sutelkia į geidulingus jausmus keliančią Liepą. Jis blaškosi tarp savo darbo ir įsivaizduojamos moters, desperatiškai ir absurdiškai ją įsimylėdamas, kol pagaliau suvokia, kad žavėtis reikia ne kuriamu personažu, o pačiu savimi, nes Liepa – tai jo kūrinys, jo talento apraiška.