Opera „Geros dienos!“ – tai savotiška odė kapitalizmui, vartojimo neišvengiamybės iliustracija. Kasdienybėje sutinkamas anonimas – kasininkė – čia veikia kaip kolektyvinis pardavėjos personažas.
Operos kūrėjai atsisako klasikinio dainavimo: kasininkių arijos neretai skamba kaip pasikartojančios, banalios melodijos, primenančios monotonišką, nesibaigiantį prekių keliavimą konvejeriu. Minimalistinė operos muzika sukurta iš įvairių aplinkos įrašų ir akustinės prekybos centro garsų įvairovės.
Operos siužetą sudaro prekybos centre dirbančių kasininkių galvose verdantis gyvenimas. Tai, kas slypi anapus mechaniškai tariamų Laba diena. Ačiū. Geros dienos ir pardavėjos šypsenos. Vidiniai monologai atspindi kiekvienos kasininkės charakterį, išsilavinimą, kalbos manierą, asmeninius rūpesčius. Kasdieniame gyvenime sutinkamos beveidės pardavėjos-robotai, operoje veikia kaip ryškūs personažai. Slaptos pardavėjų mintys, žiūrovams girdimos jų CV išklotinės, čia tampa trumpa, individualia drama. Skirtingų kasininkių likimų mozaika operoje perauga į odę, teigiančią vartojimo malonumą. Žiūrovui suteikiama ne tik šnipinėjimo privilegija – galimybė patekti į kiekvienos pardavėjos vidinį pasaulį, bet ir atpažinti save: neišvengiamo uždirbti-pirkti rato dalyvį.
Kasininkės manyje visuomet žadino smalsumą. Kaskart apsilankiusi prekybos centre spėliodavau, kas iš tiesų slypi už kiekvienos vardo kortelėje įrašytos „Odetos“, „Renatos“ ar „Jelenos“. Dėliodama pirkinius mėgindavau įsivaizduoti visų šių moterų gyvenimus: apie ką jos galvoja skenuodamos prekes, ką veikia grįžusios namo, kodėl dirba būtent tokį darbą, kokia jų praeitis. Personažai atsiranda iš savotiškų antropologinių stebėjimų, bandymų paslapčia nuklausyti pardavėjų kalbėjimo manierą, įsižiūrėti į jų išvaizdą.
Libreto autorė Vaiva Grainytė