Nanooperos muzikinė dramaturgija kuriama styginiais instrumentais, atliekančiais orfėjiško skambesio muziką, ir moters balsu bei saksofonu – simbolizuojančiais vidinę laisvę, grožį ir žmogiškąją prigimtį.
Henriko Ibseno dramoje klajūnas Peras Giuntas, lukštendamas svogūną, atranda kūnišką ir dvasinę kelionę. William‘o Shakespeare‘o „Hamleto“ herojaus kelionė yra priešinga Pero Giunto keliavimui. Hamleto kelionė veda tik į save.
Kompozitorius Antanas Jasenka
Šios nanooperos kompozitorių domina dvasinė kelionė, kur vektorius nukreiptas į žmogų, tuo pačiu į save ir iš savęs. Tada dvasinė krizė aplenks keliautoją… mąstanti būtybė pažins ir taps laiminga.
Perą išorinė kelionė atvedė į vidinę krizę, o suvokimas atėjo tik senatvėje – vertinga tai, kas yra šalia. Sąvoka „šalia“ ir yra tavo „vidinis-dvasinis“ veikimas išorėje. Idėja ir kompozicija atsirado Lietuvos kompozitorių sąjungos Druskininkų menininkų rezidencijoje.