Iš tylos į triukšmą – taip galima apibrėžti Babelio bokšto siužetą Biblijoje.
Operoje „Babelis“ šią istoriją pasakojame nuo pabaigos – pradžios link, suteikdami galimybę tarsi mintyse prasukti visą veiksmą ir įsivaizduoti, kaip galėjo skambėti kalbų maišymasis.
Operoje veiksmas teka iš triukšmo į tylą. Visas muzikinis audinys yra išaustas iš kalbos, net elektroninėje partijoje girdimas triukšmas tėra labai tankiai sumontuotas ir modifikuotas žmogaus balsas (įsivaizduokime visos tautos chorą).
„Babelis“ – tai XXI a. opera-misterija apie puikybės nuvainikavimą, kurioje svarbiausias akcentas skiriamas kalbos maišymosi skambesiui. Biblijoje (Pr. 11) randame nuorodą į „Babelio bokštą“ (Ziguratą): „Tada visas pasaulis kalbėjo viena kalba. Žmonės, besikeldami į rytus, rado Šinaro lygumą [Babilono apylinkes] ir ten apsigyveno. Jie sakė: „Imkim, pastatykime miestą, o jame bokštą, kuris pasiektų dangų – taip išgarsinsime vardą savo ir nebūsime išblaškyti po visą pasaulį“.