lt
en

NEbūti ar neBŪTI

Opera

Opera parašyta pagal Gyčio Norvilo poezijos rinkinį „Skėrių pusryčiai“.

Dar prieš 2000 metų garbusis žynys Achas turėjęs dovaną pranašauti, tačiau akistatoje su ironišku demitologizuotu nūdienos pasauliu jis praranda savąjį veidą. Nelaukdamas dievų keršto, Achas nubaudžia pats save – pasirenka tremtį. Jis atsiduria vakuume, kuris susidaro giliai po žeme, kur didžiųjų miestų metro tuneliai susitinka su požeminėmis upėmis.

Upių vanduo atvėsina besilydantį metalą, tačiau jei nori keliauti toliau, privalai palikti jame savo veido įspaudą. Palikti savo kaukę. Amžiams. Tada gali apsidairyti ir ramiai priimti dievų tiesą – nesi ir niekada nebuvai vienas. Tiems, kurie tau skirti, kurie seka tave kaip šešėliai, privalai aukotis ir priimti jų aukas… kol išdrįsi nužudyti tą, kuris užstoja tau tiesą.

Tada tampi laisvas, bet aukščiausiame ekstazės taške laisvės pojūtis pažabojamas tramdomaisiais marškiniais ir… atsibundi savo vonios kambaryje. O Achas, kuris slepiasi už veidrodžio, tyliai klausia: „galbūt jūs pranašas?“…