Opera dedikuota pamirštiems ir neišsipildžiusiems sapnams
Naktis. Po erdvę sklando niekam nepriklausantis sapnas apie nieką. Jis rankioja pabiras žmonių mintis ir kaupia savyje. Galų gale, sapnas apgaubia dviejų moterų pasąmonę. Jos susitinka sapne, kaip vienas žmogus, arba kaip vieno žmogaus sapnas. Jos abi yra niekas – tik veidrodinis atspindys to, ką mato aplinkui, tik aidas to, ką girdi. Jos kaupia savyje vaizdus ir garsus, kol galų gale tarp jų įsiplieskia konfliktas – dvi skirtingos pasąmonės skirtingai suvokė ir perleido per save tą pačią informaciją. Konfliktas tarp jų užgožia sapną ir jį sugriauna – jos ima sapnuoti viena kitą. Viskas subyra ir pranyksta. Lieka tik tuščia erdvė. Dienos šviesoje atskirų žmonių šešėliai primena sapne buvusias moteris, tačiau niekas nebegali prisiminti – kas jos tokios.