Pirmųjų susitikimų su libreto autoriumi Tomu Andriukoniu metu kompozitorius Albertas Navickas papasakojo platų jį dominusios temos prasmių spektrą, kurį apibendrino įvaizdžiu: „moteris vienuolyne, kurios gyvenime įvyksta kažkas labai svarbaus“. Libreto struktūra bei jo talpios prasmės vėliau inspiravo ir muzikinę formą.
Kai po mėnesio gavau libreto tekstą (vėliau tik nežymiai koreguotą), buvau sužavėtas, kaip kiekvienas keturių strofų verlibro žodis pasižymėjo itin intensyviu prasminiu lauku; kiekvienas žodis nusakė mažiausiai pastraipą mano pirminių idėjų turinio.
Kompozitorius Albertas Navickas
Vėlesnis darbas su muzikine medžiaga natūraliai sekė teksto konstrukcijas. Keturios strofos padiktavo keturdalę formos traktuotę, fonetinė žodžių struktūra – vokalines technikas ir kt. Terminas „trumpametražė opera“ taip pat vedė idėjų kondensacijos link: kameriškumas atsispindi pasirinktoje instrumentų sudėtyje, akivaizdžiai vyraujant soliniam balsui.
Trečiasis kūrybinio proceso etapas – perkėlimas į sceną – turėtų galutinai perteikti, kad „kažkas labai svarbaus“ įvyksta lyrinio subjekto būtyje, nes tiek aš, tiek Tomas sąmoningai tai maskavome. Tad lieka Vilius, kuris nuspręs, kuria linkme pasukti masyvų šio daugialypio (nes, kaip minėjau, sintetinio) kūrinio prasmių lauką…