lt
en

Svingas

Opera

♪ (Dainius Gintalas) D. G.: Pavadinimas „Svingas“ man siejasi tiek su energija, išreiškiančia ritmingą ir stiprią gyvenimo pulsaciją, tiek su svaigiu siūbavimu tarp visuotinai priimtinos ir sociumo smerkiamos potyrių sferos, tiek su grupinio sekso forma, o plačiau kalbant – su šiuolaikine bakchanalija arba tiesiog – orgija.

♫ (Jonas Sakalauskas) J. S.: Tačiau muzikiniu požiūriu tai niekaip nesusiję su XX a. pradžioje suklestėjusia bigbendų muzika.

D. G.: Opera ir orgija – skamba gana netikėtai, ar ne? Literatūroje, kine ar tapyboje orgijas galime atrasti gana nesunkiai, bet ar yra tokių pavyzdžių operos istorijoje, gal ką žinai?

J. S.: Akivaizdžius orgijos pavyzdžius čia būtų sunku aptikti, tačiau panašių į orgiją aktų galima matyti Charles‘io Gounod operoje „Faustas“, kur trečiajame veiksme vyksta Valpurgijos naktis.

D. G.: Kad žiūrovui nebūtų neaiškumų, skubu pasakyti, kad atidarančioje ir uždarančioje operos dalyse bakchanalija perteikiama erotiniu Europos avangardu, tai yra, literatūrine prancūzų kalba bei jos slengu.

J. S.: Prancūziškai perteiktos frazės netgi padiktavo operos muzikinę kalbą.

D. G.: Na, o jeigu jau yra bakchanalija, tai būtinai turi būti ir Bakchas, arba Dionisas. Tai mūsų pagrindinis personažas – optimizmo kupinas verslininkas ir kraujo donoras, kurio vienoje širdies pusėje – meilė žmonai, kitoje – meilė orgijai. Kiek absurdiškas, bet sudėtingas psichinis susiskaidymas, ar ne?

J. S.: Manau, kiekviename iš mūsų slypi kažkoks susiskaidymas, o tasai operoje vaizduojamas verslininkas išreiškia ir apolonišką, ir dionisišką pradą, bet, kaip žinote, pirmasis būdingas išoriniam pasauliui, o antrasis lydi mūsų vidinį gyvenimą. Tuo pagrįsta ir muzikinė struktūra, kada tradiciniai harmonijos dariniai pakeičiami komplikuotais kompoziciniais elementais.

D. G.: Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai mūsų Dionisas sužino esąs infekuotas ŽIV… Tada jo gyvybinis ritmas drastiškai suardomas, o siaubą išgyvenanti sąmonė persekiojama makabriškų siurrealistinių vizijų.

J. S.: Tą grįžimą į pirmapradę situaciją perteikia muzikinė koncentrinė forma: ABC DE C1B1A. Cikliškame muzikiniame rate pasikartojančios dalys modifikuojamos, priklausomai nuo pakitusios personažų emocinės būklės.

D. G.: Galop, smaugiama sąžinės, vyro polinkių paslaptį žmonai išduoda jų bendra pažįstama ir vyro bendražygė gydytoja. Likusi viena namuose, žmona, prigėrusi raminamųjų vaistų, pasineria į košmarą, persunktą orgijos vaizdinių, ir iš jos pabunda su orgazmą ir siaubą perteikiančiu riksmu: „Šamas!!!“

J. S.: Iš esmės, mažo žmogaus pasaulyje vyksta tie patys didžiojo pasaulio pokyčiai ir dramos: struktūralistai jau seniai pastebėję, kad egzistuoja tos pačios archetipinės formos, pasireiškiančios tiek muzikos kūriniuose, tiek gamtos kūnuose…