„Sporto grupės“ libretas neturi vientiso naratyvo. Kiekviena išgirsta istorija – tai dalis visumos ir sykiu atskiras pasaulis, kuris gali būti suvokiamas ir atsietas nuo konteksto, kaip atskira daina muzikiniame albume.
Tekstų autorė Gabrielė Labanauskaitė
Muziką šiam performansui padiktavo būtent jam sukurti unikalūs instrumentai. Harmoniniams sąskambiams atskleisti parinkti seni vargonų vamzdžiai, eksperimentuojant atrastos įvairios garsų išgavimo technikos. Performanso garsinė estetika įkvėpta netobulumo, irimo, paklaidos, laikinumo ir atsitiktinumo; ji balansuoja tarp stichiško garsų srauto ir vienas kito įsiklausyme atsirandančios dermės.
Kompozitorė Gailė Griciūtė
Idėja kūrinio veiksmą patalpinti sporto klubą primenančioje erdvėje kilo spontaniškai, kai pastebėjau mano kambaryje esančios fisharmonijos ir sporto salėse naudojamų „ministeperių“ panašumą. Taip pamažu išradome dar niekur nematytus instrumentus, sykiu pasinėrėme į hermetišką, bet kartu ir nepaliaujamai judrų treniruoklių ir treniruočių, fizinio ir metafizinio prakaito kupiną pasaulį.
Kūrėja Viktorija Damerell
„Sporto grupė“ pasiūlė įdomų meninį žvilgsnį į kūno kultą, o kartu – retą kultūros lauke sporto per kultūrą interpretaciją.
Rasa Murauskaitė-Juškienė, mic.lt
Šeši atlikėjai čia užkuria treniruoklių-vargonų mechanizmą į įvairuojančio (ne)darnumo orkestrą, kurio atliekama partitūra (kompozitorė Gailė Griciūtė) ir tampa įdomiausia bei netikėčiausia performanso dalimi. <…> „Sporto grupėje“ mesianistiškai skelbiamas „staklių“ ir ištreniruoto kūno kultas, čia vadovaujamasi nerašytu „geros formos“ dekalogu, kurį mums nuolat primena žurnalų viršeliai ir TV, perša sporto ir dar labiau grožio industrijos atstovai, nes, mielieji, „kas nedirba – tas nevalgo“. Tai pasaulis, kuriame kaifuojama nuo maudžiančių raumenų.
Rima Jūraitė, Krantai