Sporto grupė

Muzikinio performanso „Sporto grupė“ idėja gimė sporto salėje, žaidžiant krepšinį. Įsiklausius į nesinchroniškai mušinėjamų kamuolių garsus, komandos narių šūksnius – visa tai suskambo kaip vienas didelis nesurežisuotas koncertas, – taip kilo akstinas pradėti penkerius metus trukusią kelionę į „muzikos per sportą“ bei „sporto per muziką“ tyrimą.

Iš sporto salėse, aikštelėse, tinklaraščiuose, video dienoraščiuose bei reklamos skelbimuose atrastų patirčių nuotrupų išaugęs kūrinys prisiliečia prie šiuolaikinio žmogaus potyrių pasaulyje, kuriame vadovaujamasi saviieškos, savikūros ir nuolatinio tobulinimosi „dėsniais“. Viena vertus, toks didelis dėmesys individualumui, kūno ir vidiniam grožiui – visuomenės raidos ir aukštos kultūros ženklas. Kita vertus, kai savirealizaciją suprantame kaip veikti, o ne būti – galbūt tai virsta dar vienu streso ir egzistencinio nerimo šaltiniu?

„Sporto grupės“ žaidime susilydo įvairios sporto pasaulio taisyklės ir įvaizdžiai. Tvankioje, treniruotų kūnų, jų pulsuojančių gyslų ir smilkinių persmelktoje erdvėje sukasi šešių DIY (do-it-yourself) instrumentų ansamblis. Įvairioms raumenų grupėms skirti treniruokliai suskamba kaip unikalūs muzikiniai instrumentai.

„Sporto grupės“ libretas neturi vientiso naratyvo. Kiekviena išgirsta istorija – tai dalis visumos ir sykiu atskiras pasaulis, kuris gali būti suvokiamas ir atsietas nuo konteksto, kaip atskira daina muzikiniame albume.

Tekstų autorė Gabrielė Labanauskaitė

Muziką šiam performansui padiktavo būtent jam sukurti unikalūs instrumentai. Harmoniniams sąskambiams atskleisti parinkti seni vargonų vamzdžiai, eksperimentuojant atrastos įvairios garsų išgavimo technikos. Performanso garsinė estetika įkvėpta netobulumo, irimo, paklaidos, laikinumo ir atsitiktinumo; ji balansuoja tarp stichiško garsų srauto ir vienas kito įsiklausyme atsirandančios dermės.

Kompozitorė Gailė Griciūtė

Idėja kūrinio veiksmą patalpinti sporto klubą primenančioje erdvėje kilo spontaniškai, kai pastebėjau mano kambaryje esančios fisharmonijos ir sporto salėse naudojamų „ministeperių“ panašumą. Taip pamažu išradome dar niekur nematytus instrumentus, sykiu pasinėrėme į hermetišką, bet kartu ir nepaliaujamai judrų treniruoklių ir treniruočių, fizinio ir metafizinio prakaito kupiną pasaulį.

Kūrėja Viktorija Damerell

„Sporto grupė“ pasiūlė įdomų meninį žvilgsnį į kūno kultą, o kartu – retą kultūros lauke sporto per kultūrą interpretaciją.

Rasa Murauskaitė-Juškienė, mic.lt

Šeši atlikėjai čia užkuria treniruoklių-vargonų mechanizmą į įvairuojančio (ne)darnumo orkestrą, kurio atliekama partitūra (kompozitorė Gailė Griciūtė) ir tampa įdomiausia bei netikėčiausia performanso dalimi. <…> „Sporto grupėje“ mesianistiškai skelbiamas „staklių“ ir ištreniruoto kūno kultas, čia vadovaujamasi nerašytu „geros formos“ dekalogu, kurį mums nuolat primena žurnalų viršeliai ir TV, perša sporto ir dar labiau grožio industrijos atstovai, nes, mielieji, „kas nedirba – tas nevalgo“. Tai pasaulis, kuriame kaifuojama nuo maudžiančių raumenų.

Rima Jūraitė, Krantai

Muzika yra sportas ir atvirkščiai! Tai – keistas muzikinis pasirodymas, reikalaujantis tiek pat raumenų, kiek ir kvėpavimo, atliekamas su subtilia ironija ir tariamu rimtumu. <…> Kūrinyje skleidžiasi monodinis ir polifoninis, kartais sinkopuotas dainavimas, paveldėtas iš lietuviško chorinio dainavimo tradicijos, sutartinių.

Denis Sanglard, unfauteuilpourlorchestre.com

Skambesys atliepia šiuolaikinės klasikinės muzikos kūrinius, primenančius Cageʼą, Reichą ir Glassą. <…> Ar daina yra sportiška, ar sportas tampa melodingas? <…> Fizinės išvaizdos apsėsto mūsų pasaulio karikatūra sukurta subtiliai, svyruoja tarp žavesio ir ironijos.

Amélie Blaustein-Niddam, cult.news

Atsiduriame ties kelių menų – teatro, muzikos, performanso, judesio – sankirta. <…> „Sporto grupės“ komanda tarsi žaidžia su žiūrovais, veda juos įvairiais klaidžiais keliais iki pat finalinio ritualo – it bažnytinių giesmių kaip kvietimo vidinei kelionei.

Brigitte Rémer, ubiquité-cultures.fr