Operos „Confessions“ inspiracija tapo autorių domėjimasis erdvine elektronika, ypač – erdviniu akustiniu garsu ir jo poveikiu žmogaus vaizduotei. Tuomet autoriai nusprendė sukurti erdvinę operą tamsoje, koncentruodamiesi į akustinės aplinkos teikiamas galimybes. Krikščioniškoji septynių mirtinų nuodėmių idėja tapo operos libreto pagrindu.
Septyniose „Confessions“ (angl. – išpažintys) dalyse nagrinėjamos septynios mirtinos nuodėmės – godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, geismas, tingumas. „Confessions“ suvienija jos autorių seniai brandintas kūrybinių eksperimentų idėjas: muzikos atlikimą tamsoje, įtraukiant ir kitas jusles (uoslę, lytėjimą) ir tariamai visiškai panaikinant vizualųjį aspektą. Tačiau kūrinyje pastarasis iš tiesų yra labiausiai kurstomas veiksnys klausytojo vaizduotėje – per abstrakčius garsovaizdžius ir konkrečius anksčiau įrašytus garsus, kurie sukelia stiprius vaizdinius, susijusius su jausmais, pojūčiais ar objektais.
2016 m. opera apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią muziką. Taip pat įvertinta Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtu „Metų vinies“ prizu „Publikos simpatijos“ nominacijoje. Opera pristatyta įvairiose koncertų salėse, teatruose ir festivaliuose Lietuvoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
„Confessions“ tampa daugiau nei valandos trukmės vietos-laiko-garso-jausmo patyrimo ir ribų išbandymu, t. y. pojūčių ir vaizduotės teatru, kai stebėtojo-žiūrovo ir stebimojo-atlikėjo santykis tampa „išvirkščias“: veidą dengianti kaukė čia priklauso žiūrovui, savanoriškai atsisakiusiam regos.
Rima Jūraitė, Teatro žurnalas
Žiūrovas balansuoja tarp padidinto budrumo dėl kūniškų patirčių ir sapno dėl vaizduotės šėlsmo.
Gražina Montvidaitė, 7 meno dienos
Retkarčiais, nepaisant „išjungto“ regėjimo pojūčio, spektaklis gali sukelti jutimų perkrovą. Kasdieniame gyvenime žmonės pasikliauja rega taip stipriai, kad jos netekus savaime kyla nesaugumo jausmas, nes padidėja budrumas ir pažeidžiamumas.
Julia Weber, musikultur.com
Nenutrūkstamai besitęsiančiu garsu ir veiksmu „Confessions“ išlaiko chameleonišką prieigą prie žanro, suliedama muzikos fragmentus, tarsi ataidinčius iš XIX amžiaus grand opéra su visiškai šiuolaikine triukšmo muzika.
Neil Luck, The Drama Review
Sunkiai aprašomi garsai, triukšmas ir muzikiniai pasažai glosto ir atakuoja, vilioja ir stebina klausą, skatindami vaizduotę kurti įvairius ir ne visada pačius maloniausius ar jaukiausius (nuodėmės juk vis dėlto) vaizdus.
Goda Dapšytė, 370