„Puikus naujas kūnas“ – tai netikėtas dviejų ekscentrikų – kompozitoriaus Arturo Bumšteino ir menininko Žygimanto Kudirkos – bendradarbiavimas.
Tai socialinę kritiką, mokslinę fantastiką ir absurdo žanrą sujungianti korporatyvinė distopija balsams apie amžinai problemišką žmogaus santykį su savo paties kūnu. Įvairiausių industrijų kuriamos iliuzijos kelia nepagrįstus lūkesčius, kaip turėtume atrodyti, o socialiniuose tinkluose savo kūną lyginame su daugybe kitų kūnų. Paradoksalu, bet dažnai trokštame prilygti apskritai neegzistuojantiems, skaitmeniniu būdu retušuotiems atvaizdams.
Nesijaudinkite. Korporatyvinė distopija atskleis naująją technologiją, įgalinančią persikelti į kitą (kito?) kūną. Hipnotiškos daugiabalsės sutartinės – tai tarsi anestetikas besigulant po „grožio peiliu“, nukelsiantis į gilios narkozės iššaukiamą sapną. Regėsite galbūt ir pranašišką viziją, kurioje ateities žmonija galiausiai randa būdų išsliuogti iš vis netenkinančių savų biologinių kūnų ir įsitaisyti „puikius naujus“.
Atrodo, kad tai yra pažadėtas rojus, kur sielos sklendžia laisvai ir įgyja visas norimas formas. Tapote sportiniu motociklu ir jaučiatės kur kas sportiškesnis? Persikūnijote į oro drėkintuvą ir jūsų esybė prisipildė harmoningos ramybės? Virtusios netikėčiausiais daiktais ar prietaisais, sielos švenčia išsilaisvinimą iš senojo kūno ir sutartinėmis apdainuoja naują būtį. Iš pirmo žvilgsnio tai – nesibaigianti puikių naujų kūnų garbinimo šventė. O vis dėlto, kas paskatino išsižadėti to unikalaus, kone stebuklingo biologinio kūno, kuris geba pats užgydyti žaizdas ir suauginti kaulus?
Tai autentiškų sutartinių principais sukurta vokalinė partitūra, skirta konsteliacijoms atlikėjų, pasakojančių istorijas iš netolimos ateities. Sutartinė – archajiškasis socialinės dinamikos modelis; įdomu, kaip jis funkcionuos korporatyvinės e(ste)tikos kontekste.
Kompozitorius Arturas Bumšteinas
Kūrinys sujungia naivias žmogiškas emocijas ir griežtą techninį žargoną, susižavėjimą naujo kūno funkcijomis ir blėstančių atsiminimų apie biologinį kūną ilgesį. Sutartinės pavilios jus tarsi laumių dainos skaitmeninės, į išmanųjį mišką ves kaip GPS, bet neparodys išėjimo.
Scenarijaus autorius Žygimantas Kudirka
„Puikiame naujame kūne“ Bumšteinas ir Kudirka grakščiu humoru taikliai suprojektuoja distopinę viziją, kurioje robotai-humanoidai, jeigu tik panorėsime, ir bus tos geriausios mūsų pačių versijos, bei leidžia pasvajoti apie savo kaip oro kondicionieriaus ar indaplovės egzistenciją. Ir kaip tikri reklamos agentai pažada kaip tik tai, ko iš esmės visi labiausiai trokštame – susikurti patvaresnę, gražesnę ir laimingesnę savo pačių būtį.
Rima Jūraitė, Krantai
„Puikus naujas kūnas“ – mokslinę fantastiką ir absurdo žanrą sujungiantis darbas, kuriame nuskamba aštri socialinė kritika. Į kūrybinį procesą pakvietę prisijungti valstybinio ansamblio „Lietuva“ chorą, autoriai permąsto sutartines. <…> Viena vertus, nors kartą girdėjęs sutartines, žiūrovas pripažins, kad „Puikiame naujame kūne“ jų išties esti, kita vertus, įvyksta tam tikras disonansas tarp ramios, meditatyvios muzikos ir absurdiško teksto.
Ugnė Kačkauskaitė, menufaktura.lt
Korporatyvinė distopija / probiotinė ekotopija balsams yra būtent tas retas lietuviškos scenos kūrinys, kai nereikia užsimerkti, kad pasijustum esantis didingo dioniziško teatrinio vyksmo epicentre.
Ingrida Ragelskienė, 7 meno dienos
Sarkastiški Ž. Kudirkos tekstai, susipynę su semantiškai gana nutolusiomis autentiškų sutartinių principais grįstomis melodijomis (kurias įprasmino ansamblio „Lietuva“ choras) sukūrė netikėtą derinį, tad įtraukė ir šiek tiek provokavo.
Justina Paltanavičiūtė, mic.lt
Kompozitoriaus Arturo Bumšteino ir teksto autoriaus Žygimanto Kudirkos konceptualiai ištobulintas valandos trukmės kūrinys, įsimenantis kaip vizualiai statiškas, tačiau turinio požiūriu dinamiškas spektaklis, sėkmingai papildė festivalio [„TheATRIUM“] programą kitokia patirtimi.
Ieva Rodiņa, kroders.lv
Sukūrė novatorišką, jaudinantį, šmaikštų spektaklį, suliejo įvairias meno formas. Kiekvienas žiūrovas nukeliamas į savo asmeninių asociacijų labirintą, kuris keičiasi akimirksniu. Paminėjimo nusipelno turiningas tekstas, transliuojamas plačiame ekrane kaip nenutrūkstamas informacijos srautas, papildantis sceninį veiksmą, kuris inertiškas ir itin automatizuotas.
Ērika Zirne, kroders.lv