Pernai birželį iš daugiau kaip 30-ties pasiūlytų idėjų „Operos genomo“ organizatoriai atrinko penkis sumanymus, kurie šiuo metu plėtojami toliau ir pasiekė skirtingas įgyvendinimo stadijas. Per šį laikotarpį dalis kūrėjų šiuolaikinės operos koncepcijas grynino dalyvaudami kūrybinėse rezidencijose, kiti vykdė atlikėjų atrankas, o šiuo metu projektas įžengė į eskizų pristatymo etapą.
Tuo metu vienos iš šiuolaikinių operų idėjos autoriai – kompozitorius Dominykas Digimas, režisierė Kamilė Gudmonaitė ir scenografė Barbora Šulniūtė – inspiracijų libretui nusprendė ieškoti visuomenės patirtyse, nuotaikose ir refleksijose. Būtent šiuo tikslu, nuo kovo 2 dienos keletą mėnesių veiks senoviška telefono būdelė, kurioje visi norintys kviečiami apsilankyti ir „paskambinti“, t. y. ragelį į rankas paėmusysis galės pasidalyti mintimis su įsivaizduojamu – sau artimu ar kitaip svarbiu – adresatu. Šios telefono būdelėje surinktos anoniminės „išpažintys“ taps šaltiniu operos libretui. Senoviška, jauki telefono būdelė įsikūrusi Vilniuje, prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (V. Kasiulio dailės muziejaus pusėje). Tačiau net jei neplanuojate apsilankyti sostinėje, savo mintimis lygiai taip pat anonimiškai galite pasidalyti virtualioje aplinkoje, tinklalapyje www.taksofonas.lt, kuriame galite palikti savo žinutes bet kuriuo metu ir bet kuria kalba.
Tokį libreto komponavimo būdą įkvėpė iš tikrųjų įvykusi istorija Japonijoje. Vienas gyventojas, gedėdamas prarasto pusbrolio, pastatė telefono būdelę savo sode, kad galėtų pasikalbėti, o išsakyti žodžiai būtų „išnešioti vėjo“. Po 2011 metais Japoniją nusiaubusio cunamio, pradanginusio daugiau kaip 2000 žmonių, tokia būdelė tapo skambučių prarastiems artimiesiems vieta.
Tai – vienu metu žaismingas ir liūdnas meilės laiškas, mažytė Vilniaus širdis. Tai žinutė tiems, kurie mus paliko, o gal tiems, kurie visai šalia, bet nebenori mūsų girdėti. Tiems, kurie išgirsta, bet nereaguoja. Tiems, kuriems nepasakėme to, ką norėjome. O svarbiausia – tai laiškas sau, nes bet koks atsivėrimas pirmiausia yra pagalba ištverti pačius save,
– teigia būsimos operos režisierė Kamilė Gudmonaitė.
Telefono būdelė atsiveria sudėtingu laikotarpiu, kai visuomenė sukrėsta Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, todėl operos kūrėjai viliasi, kad galbūt šioji būdelė kažkam taps reikalinga ir tinkama erdve istoriniams ir asmeniniams virsmams reflektuoti.
Taip jau sutapo, kad anksčiau numatytas taksofono būdelės pristatymas vyksta kraupaus karo Ukrainoje akivaizdoje. Šiame kontekste bet kokie veiksmai „iš kito gyvenimo“ tarsi praranda savo prasmę. Visi patiriame didelį stresą ir išgyvename. Tačiau galbūt šio sumanymo, šios taksofono būdelės atsiradimas būtent dabar gali tapti kaip niekada reikalingas ir prasmingas visuomenei. Koks bebūtų visuomenės elgesys ar išpažinčių turinys – visa tai bus bendra mūsų šiandienos nuotrauka,
– mintimis dalijosi „Operomanijos“ vadovė Ana Ablamonova.
Planuojama, kad šios ir kitų projekte „Operos genomas“ atrinktų kūrėjų šiuolaikinių operų premjeros bus surengtos per 2022–2024 metus; šiuo metu vyksta visų penkių operų kūrybiniai procesai. Pirmą kartą Lietuvoje jungtinėmis LNOBT ir „Operomanijos“ pajėgomis vykdomo projekto „Operos genomas“ tikslas – puoselėti naujosios operos, šiuolaikinio muzikos teatro kultūrą. Prodiuserė Ana Ablamonova teigia:
Kai prieš 14 metų, įkūrus „Operomaniją“, pradėjome aktyviai dirbti naujosios operos, šiuolaikinio muzikos teatro lauke, net nesvajojau, kad Lietuvoje taip išaugs susidomėjimas šiuo žanru, o šalyje sukurti darbai taps Lietuvos kultūros ambasadoriais tarptautinėje rinkoje. Atsirado terpė, kurioje jau lengviau galima įtikinti šio kūrybos lauko potencialu ir perspektyva. Bendradarbiavimas su Operos ir baletu teatru plėtojant projektą „Operos genomas“ suteikia šiuolaikinės operos raidai naujų krypčių ir galimybių. Mūsų komandinis darbas, tarpusavio pasitikėjimas, stipriųjų pusių ir turimų patirčių sujungimas, tikiu, turės pozityvių rezultatų.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas pabrėžia, kad teatrui taip pat būtina puoselėti šiuolaikinę lietuvių operą.
Kai kalbame apie operą ir baletą, dažniausiai turime mintyje XIX-XX a. pradžios kompozitorių darbus. Jie mūsų teatre dominuoja, bet trūksta to, ką galėtume drąsiai vadinti šios dienos estetika. <…> Šiuolaikinių kūrinių yra labai nedaug, o aktuali kūryba sveika kiekvienam teatrui,
– teigia Jonas Sakalauskas.