Prabėgus metams po „Operomanijos“ prodiuserės Anos Ablamonovos vizito Madride, Nacionaliniame dramos teatre, kur kartu su kultūros komunikatore Stefanija Jokštyte pristatė organizacijos veiklą ir dalijosi patirtimi apie šiuolaikinio muzikos teatro kūrybos bei prodiusavimo ypatumus, taip pat kartu su Teatro meno vadovais dalyvavo ispanų menininkų pitchinge bei pasirinko toliau plėtoti dvi kūrėjų idėjas, šių metų birželio 11-14 dienomis A. Ablamonova vėl lankėsi Centro Dramático Nacional. Per tuos metus rengusi mentoriavimo sesijas pasirinktų idėjų autoriams, šįkart ji į Madridą vyko susipažinti su įsibėgėjančiu kūrybiniu procesu ir viešai pristatytais tarpdisciplininio meno darbų eskizais.
Vieną iš atrinktų idėjų – menininkės Irene Martín Guillén „dainas iš turgaus“, prikeliančias beveik išnykusį ispaniškų dainų – pregones – atlikimą, jau neabejotinai ketina įgyvendinti Centro Dramático Nacional savo scenoje. Šio muzikinio kūrinio inspiracija tapo ilgametė, unikali, folkloro paveldu tapusi tradicija, kai iki XX a. vidurio Ispanijos turguose prekeiviai apdainuodavo savo produkciją. Antras sumanymas priklauso dramaturgui, režisieriui, aktoriui, prodiuseriui Luisui Sorollai ir bendrakūrėjams – jie rengia šiuolaikinį cirką, baroko muzikos atlikimo meną ir tapybą integruojantį darbą, kuris toliau bus plėtojamas kūrybinėse rezidencijose.
Įdomi patirtis klausytis ir klausinėti menininkų bei žvilgsniu iš šalies reflektuoti jų sprendimus, nors tai, atrodytų, tarsi yra mano darbo kasdienybė. Tačiau buvo itin įdomu taip lydėti menininkus, kuriančius Ispanijoje, tyrinėjančius jų šaliai aktualias temas ir kontekstus. Džiaugiuosi, kad užsimezgė šiltas, draugiškas ryšys su Centro Dramático Nacional ir autoriais, o viena kūrėja netgi buvo atvykusi į Lietuvą, kad pamatytų „Operomanijos“ prodiusuojamus darbus. Su Centru ir toliau palaikysime ryšį. „Operomanijai“ tai reiškia organizacijos puoselėjamų idėjų sklaidos galimybes; juk kviesdamas bendradarbiauti, Centras pageidavo inspiracijos ispanų menininkams ir savo repertuarui to, kas atlieptų tarpdisciplininio meno, šiuolaikinio muzikos teatro sritį. Ir nors iš pradžių jie norėjo tik paskaitos, tačiau palaipsniui išdiskutavome tęstinį bendradarbiavimo formatą, nuo pitch sesijos, mentorystės iki galbūt premjerų. Gera matyti, kad šios operomaniškos mintys ir kūrybos metodai įgyja kūną svetur, kituose kontekstuose, kur toks kūrybos modelis yra dar mažai pažinta teritorija,
– bendradarbiavimo patirtimi dalijasi prodiuserė A. Ablamonova.