Vysbadeno valstybinis teatras (Staatstheater Wiesbaden) veiklą vykdo nuo 1894-ųjų – keturiose šio teatro scenose savo publiką pritraukia opera ir drama, baletas ir miuziklai, koncertai ir inovatyvios šiuolaikinio scenos meno formos. Teatro pastato iškilimą inicijavo jo steigėjas ir rėmėjas – Vokietijos imperatorius Vilhelmas II, kuris mėgo reguliariai lankytis Vysbadeno kurorte. Imperatorius pasirinko Vienos architektų pasiūlytą neobarokinį teatro projektą. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje teatras buvo smarkiai suniokotas bombų – po karo teko iš dalies restauruoti fasadą, o žymiosios didžiosios salės lubos buvo dekoruotas šiuolaikine tapyba; 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje salė buvo dar kartą restauruota pagal istorinį modelį, modernizuota teatro techninė įranga.
Vysbadeno valstybiniame teatre kasmet vyksta festivalis „Internationale Maifestspiele Wiesbaden“, kurio ištakos siekia 1896-uosius, kaip ir žymiojo Bairoito festivalio, iki šių dienų puoselėjamo kaip Richardo Wagnerio operų tvirtovė. Šiltuoju metų laiku, nuo gegužės Vysbadene atostogaujančiam imperatoriui Vilhelmui II – tikram scenos meno ir muzikos gerbėjui – festivalis tapo tradicine atokvėpio vieta, tad jo garbei buvo pramintas „imperatoriškuoju festivaliu“. Iš pradžių, kaip ir Bairoite, daugiausia dėmesio Vysbadeno teatre buvo skiriama Wagnerio kūriniams, tačiau statytos ir kitų žymiausių kompozitorių operos – pavyzdžiui, Carlo Marios von Weberio „Oberonas“.
Pavadinimo „Maifestspiele“ (liet. gegužės festivalis) ištakos siekia 1928 m. – tais metais Vysbadeno teatre buvo pristatytos trys trumpos Ernsto Kreneko operos, o jau po metų čia skambėjo dar vieno vokiečių muzikos korifėjaus – Richardo Strausso – vos prieš metus sukurta opera „Egipto Elena“. Po Antrojo pasaulinio karo, 1950-aisiais į Vysbadeno valstybinį teatrą festivalis sugrįžo jau kaip tarptautinis renginys, nuo tada tarptautiškumą reprezentuoja ir jo pavadinimas „Internationale Maifestspiele“.
Atsivėrus geležinei uždangai, festivalyje ypač pagausėjo kolektyvų, atvykstančių iš Rytų Europos, o ilgą laiką dominavusį klasikinį ir modernųjį operos repertuarą praplėtė šiuolaikinės, naujosios operos darbai, tarpdisciplininio meno kūriniai. Vienas tokių pavyzdžių – istorinėje, tapytais skliautais garsėjančioje imperatoriškoje teatro salėje gegužės 20 d. nuskambėjusi opera 10-čiai kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui „Geros dienos!“.
Lietuvių kūrėjų – Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės – šiuolaikinė opera, po ypač sėkmingo pasirodymo Vysbadene, toliau tęs gastroles Lietuvoje ir užsienyje. Rugpjūčio 9 dieną „Geros dienos!“ bus parodyta „Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje“, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, o kitąmet numatyti turai po tolimojo užsienio scenas.