Komisija, po dešimčių valandų klausymo ir ilgų diskusijų, išrinko keturis kūrinius, už kuriuos kompozitoriams atiteks Asociacijos LATGA piniginės premijos. Tai – Kristupo Bubnelio „Substantia Innominata“, Dianos Čemerytės „Papasakok man…“, Jono Jurkūno šokio opera „Pasaulio sutvėrimas“ ir Alberto Navicko oratorija „miške“.
Ryškiausių metų kūrinių rinkimuose, kuriuos Lietuvos kompozitorių sąjunga kasmet organizuoja nuo 2003 metų, dalyvauja profesionalių kompozitorių pateikti kūriniai, kurių pirmas viešas atlikimas ar pasirodymas (premjera, įrašo leidyba, paskelbimas internete) įvyko praėjusiais kalendoriniais metais. Šį kartą sulaukta 44 kūrinių – įvairios apimties, žanrų, stilistikos ir formų.
Šiuolaikinės muzikos ekspertų komisiją sudarė muzikologės Gražina Daunoravičienė (pirmininkė), Rima Povilionienė, Eglė Šeduikytė-Korienė, altininkas Gediminas Dačinskas, violončelininkas Arnas Kmieliauskas, akordeonininkas Raimondas Sviackevičius ir dirigentas Robertas Šervenikas. Šįkart komisija nusprendė rinkti ryškiausius kūrinius jų neskirstydama į žanrines kategorijas. Vertino jų originalumą, aktualumą, kompozicijos techniką, meninę raišką, kitus profesionalumo bei meninius kriterijus.
Muzikologės Gražinos Daunoravičienės sveikinimas Albertui Navickui, pelniusiam premiją už oratoriją „miške“:
Santykis su Čiurlioniu iškyla ir premijuotoje Alberto Navicko oratorijoje „miške“. Aštuonių vokalistų ansamblyje it concertino skambantyssopranas ir mecosopranas bei oratoriškas verbalinio sluoksnio segmentas, ko gero, būtų artimiausia sąsaja su M. K. Čiurlionio metams dedikuotu Jono Jurkūno opusu. Tačiau A. Navicko opuso asociacija su MKČ kūryba užgimė kitais pagrindais. Kūrinį inicijavo pirmojo profesionalaus lietuviško simfoninio opuso – simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) pavadinimo prasmės išplėtimas ir A. Navicko interpretacija trimis istorinės atminties pjūviais. Panašiai, kaip ir kolegos sėkmės formulėje, naujasis „miškas“ nenublanko pasirinktų verbalinių komponentų (poetų tekstų, liudijimų dokumentikos, meilės laiškų, integruotų garsų įrašų etc.) organišku vientisumu. Dar kartą buvo patvirtintas sėkmingos, produktyvios meninės „kolaboracijos“ gėris. Navicko „miško“ garsovaizdyje jį įrodė erdvinės elektronikos specialistas Edvinas G. Siliūnas. Jo menas padėjo užtikrinti šios racionaliai sukomponuotos partitūros natūralią, erdvišką skambėseną, sakyčiau, asociatyviai quasi-sonorišką muzikos kvėpavimą. Tankus, tirštas solistų balsų pynimasis, platūs šuoliai, arba, atvirkščiai, elegantiški balsų susidaužimai spontaniškais mikroklasteriais, kitaip tariant, sudėtinga daugiabalsė vokalinė faktūra yra dar viena genetinė šio opuso muzikos ypatybių.
Nors ilgam įsikuriame tik vokaliniame skambesyje, o kompozitorių, kaip pats sako, žavi matematinis protas ir „jaučiasi nesaugiai dirbdamas intuityviai“, jo sukurto „miško“ muzika įtikina. Paties kompozitoriaus-biologo išpažinimus derėtų dar papildyti jo liudijimu, kad prigimtis „jį šaukia dirbti sistemiškai“, remiantis sudėtingais skaičiavimais. Vis dėlto, panašiai kaip kadaise kokio prancūzo Guillaumeʼo de Machaut protu sukomponuota La Messe Nostre Dame muzika, A. Navicko miško balsai ošia tikrai sugestyviai. Jie byloja pagal gamtos dėsnius, jie guodžia, slepia, šaukia, dar kartais verkia ar traška. „Miško“ medžių šakose, atrodytų, kartais sučiulba paukštis, o švilpiantis vėjas pagauna, nusineša ir nuaidi partizanų šūvio zvimbesį…
Ekspertų sudarytas ryškiausių 2025 m. kūrinių 15-ukas skelbiamas interneto svetainėje https://www.muzikosantena.lt/2025metukuriniai/. Balsuoti už savo favoritus iki gegužės 24 d. galėjo visi klausytojai. Daugiausiai balsų internete pelnė Lino Rupšlauskio Koncertas akordeonui, kameriniam orkestrui ir perkusijai „Leviathan“. Kompozitoriui atiteks specialus Lietuvos muzikos informacijos centro prizas.
Ekspertų išrinkto 15-uko klausytis galima iki 2025 m. birželio 30 d.
Parengta pagal Lietuvos kompozitorių sąjungos pranešimą