Garso transformacijos muzikiniame performanse „Sporto grupė“

2022 10 11

Interviu su muzikinio performanso „Sporto grupė“ instrumentų dizaineriu ir inžinieriumi Sholto Dobie. Kūrinio pasaulinė premjera įvyks spalio 14 dieną, šiuolaikinės operos festivalyje NOA (Naujosios operos akcija).

Kokie yra darbo su DIY (do it yourself) instrumentais ypatumai?

Savadarbiai instrumentai man yra įdomūs savo funkcionalumu – skleidžiamais garsais, tuo, kaip jie atliekami ir pačiu fiziniu būviu erdvėje. Galima sakyti, kad kai kurie savadarbiai instrumentai sukuria unikalius garsų pasaulius, kad jie turi neatitikimų ir ypatumų, kurių neįmanoma atkurti. Tačiau tai, kad jie yra pagaminti DIY principu, nereiškia, kad jie patys savaime yra įdomūs. Kai kurie žmonės naudoja tradicinius instrumentus ir technologijas netradiciniams garsams kurti, todėl daugeliu atžvilgių jaučiuosi susijęs su specifiniu požiūriu į garsą, o ne vien su DIY instrumentais.

Kaip prasidėjo instrumentų performansui „Sporto grupė“ kūrimo procesas?

Kompozitorė Gailė Griciūtė buvo girdėjusi kaip skamba keletas mano kūrinių. Ji kreipėsi į mane, kviesdama prisijungti prie projekto, kurio idėja – sukurti vargonų skambesio instrumentų muzikiniam performansui „Sporto grupė“. Kartu su Gaile ir Viktorija Damerel kūrėme įvairių projektų eskizus. Vėliau pradėjome bendradarbiauti su studija „Rufcut“ (Andrius ir Mykolas Sinkai), kurie padėjo gamybos procese.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Ar buvo sunku rasti konkretų vargonais paremto treniruoklio skambesį?

Buvo daug techninių iššūkių. Mokslininkai šimtus metų kūrė ir tobulino šias technologijas. Nėra šių instrumentų kūrimo instrukcijos. Nesu nei mokslininkas, nei sporto įrangos dizaineris, todėl dirbant teko daug ką išbandyti ir išmokti.

Instrumentai turėjo atitikti estetinius, garsinius ir sudėtingus techninius reikalavimus, kurie darė įtaką vieni kitiems, todėl prireikė laiko, kol pavyko pasiekti konkretų skambesį. Kurdamas instrumentus kartais įsivaizduoju garsą, kurį noriu sukurti, bet galiausiai, jei esu atviras, procesas nuveda kitur. Manau, kad šiame projekte mes pasiekėme būtent šią, kitokią akustinę ir estetinę erdvę, nei iš pradžių tikėjomės.

Kur sėmėtės inspiracijos šių instrumentų skambesiui?

Man įtaką padarė belgų Moniek Darge ir Godfriedo-Willemo Raeso projektas „Pneumaphone“. Šie kūrėjai jau seniai tyrinėja pučiamųjų instrumentų skambesį ir jų konstravimo galimybes.

Kaip iš šių instrumentų išgaunamas garsas? Kokia jų specifika?

Instrumentai pumpuoja orą naudodami treniruoklio mechanizmą, kuris yra sujungtas su garsiakalbiu, besiremiančiu tradicinių japoniškų dumplių konstrukcija. Tada oras suslegiamas reguliatoriais, kurie turi tam tikrą svorį, kad būtų sukurtas slėgis, reikalingas vamzdžiams skambėti. Tada oras patenka į jų dėžę, kurioje primityvių klavišų rinkinys leidžia muzikantui pasirinkti, kas turi skambėti. Klavišais taip pat galima valdyti į vamzdžius siunčiamo oro srautą. Patys vamzdžiai yra skirtingo ilgio fleitos, išgaunančios skirtingus garsus ir tembrus. 

Kuo Jums asmeniškai yra ypatingi instrumentai, sukurti muzikiniam performansui „Sporto grupė“?

Man šie instrumentai ypatingi tuo, kad visi vamzdžiai turi savo „charakterį“, yra subtilūs ir trapūs. Garsai ir melodija kuriami bendradarbiaujant muzikantams, instrumentams ir kompozitoriui.

Be to, performansas buvo kuriamas ilgai ir per šį procesą įgijau daug žinių.

Ką gali atskleisti netradiciniai instrumentai (kitaip nei mums pažįstami), naudojami klasikiniuose žanruose, pavyzdžiui, operoje?

Deja, apie operą žinau nedaug. Tikiuosi, kad netradiciniai instrumentai gali pasiūlyti platesnį ir atviresnį požiūrį į garsą. Įtariu, kad opera ir klasikinė muzika istoriškai buvo elitinės ir išskirtinės meno formos, tad manau, kad savadarbiai instrumentai gali paskatinti klausytojus ir menininkus suprasti, kad tradicinės muzikos instrumentai, konvencijos ir apskritai tradicijos nėra būtini, norint sukurti tikrai įdomų ir transformuojantį garsą.

Parengė Ignas Zalieckas

.