Archeologinė opera „Chornobyldorf“ pasakoja apie žmoniją, išgyvenusią daugybę katastrofų ir atsidūrusią pasaulyje, patyrusiame kapitalizmo, operos ir filosofijos mirtį. Klaidžiodami tarp atominių elektrinių griuvėsių, apleistose bažnyčiose, teatruose ir galerijose, išsigelbėjusieji bando atkurti prarastą civilizaciją atlikdami archeologinius ritualus. Klaidingai interpretuoti simboliai ir ženklai palaipsniui išnyksta baltame gamtos triukšme.
„Chornobyldorf“ – tai šiuolaikinė medijų opera, kurioje neįprasti arba preparuoti autentiški muzikos instrumentai (mikrotoninė bandūra, cimbolai, alpinė citra, arfa, kantelė, mongolų dvistygė violončelė, algoritminis fortepijonas), liaudies ir klasikinis dainavimas dera su fiziniu teatru, šokiu ir kinematografiškais pasakojimais. Operos muzikinė kalba grįsta Dnipro-Dunojaus baseino folkloro ir mikrotoninės muzikos bei dekonstruotų klasikinės, romantizmo epochos muzikos citatų sinteze. Septynių dalių kūrinį sujungia video epizodai, kurie veikia tarsi portalai, nukeliantys į konkrečias vietas ir laikus – tai vaizdai, nufilmuoti per archeologines ekspedicijas į Černobylio draudžiamą zoną ir prie Dnipro upės esančią Zaporižės atominę elektrinę. Šios vietos šiemet tapo Rusijos kariuomenės taikiniais, o juos užgrobus iškilo grėsmė visam pasauliui.
Kūrinio premjera įvyko 2020-ųjų spalį, dar gerokai prieš Rusijos invaziją, operos spekuliatyvų distopinį futurizmą pavertusią pasibaisėtina realybe.
2021 metais „Chornobyldorf“ pateko į tarptautinio tinklo „Music Theatre NOW“ šiuolaikiniam muzikos teatrui, naujajai operai skirto konkurso geriausių kūrinių šešetuką. Tais pačiais metais ši archeologinė opera Ukrainos scenos menų apdovanojimuose pelnė Geriausio eksperimentinio performanso vardą, taip pat kūrinys buvo įvertintas kaip geriausias režisūros, muzikos, choreografijos ir scenografijos nominacijose. „Chornobyldorf“ rodomas užsienio muzikos ir scenos menų festivaliuose.
Archeologinė opera „Chornobyldorf“ buvo sukurta likus dvejiems metams iki didelio masto Rusijos karo prieš Ukrainą ir kaip tik dabar operos aktualumas yra radikalus. 2020-aisiais branduolinis sprogimas mums turėjo abstrakčią reikšmę, tačiau šiandien branduolinės grėsmės baimė yra pagrįsta. Išgalvotas Černobyldorfo pasaulis kasdien tampa vis realesnis. Kūrinio kontekstas pasikeitė ne tik jo kūrėjams, bet ir visam pasauliui.
Kompozitorius ir režisierius Roman Grygoriv
„Chornobyldorf“ sukūrėme pandemijos metu. Ši opera – tai fikcinė istorija apie postapokaliptinę visuomenę: apie žmones, išgyvenusius katastrofą – jų gyvenimą, įsitikinimus, ritualus ir kuriamą meną. Per tuos dvejus metus Rusijos barbarizmo pragaras užgriuvo Ukrainą. Atsižvelgdami į Rusijos sukelto karo veiksmus, dar labiau norime kalbėti apie Černobylį, kaip vieną iš nusikaltimų – žmonijos genocido aktą, Sovietinės Rusijos įvykdytą Ukrainos žemėje. Kartu tai ir žvilgsnis į ateitį – tai viltinga istorija, kuri mums patvirtina, kad gamta gali išgyventi ir ištaisyti siaubingas žmonijos klaidas.
Kompozitorius ir režisierius Illia Razumeiko
Pribloškianti, stebinanti archajiška, bet sykiu ir šiuolaikiška meninė vizija… Tikras reginys, kuriame susijungia daugybė vaizdų, judesių ir garsų… Spektaklio gravitacinė jėga įtraukia žiūrovus į savo pasaulį ir kartu kviečia kiekvieną apmąstyti visuomenės būklę.
Konkurso „Music Theatre NOW“ žiuri
„Chornobyldorf“ autorių kalbėjimo būdas primena Walterio Benjamino „istorijos angelą“, kuris veržiasi pirmyn, bet atgręžęs veidą į praeitį. Ši opera sutelkta į praeities atmintį ir kartu kviečia žvelgti į ateitį.
Tamara Hundorova, Lb.ua
„Chornobyldorf“ yra nepaprastai talentingai sukurta kolektyvinė fantazija, o jūs ir aš taip pat esame jos bendraautoriai. <…> Džiaugiuosi, kad kūrinyje vengiama spekuliacijų apie tragediją. <…> Kitų kartų̃ kultūriniai pasiekimai ir praradimai palieka pėdsaką kiekvieno iš mūsų gyvenime, o kolektyvinė atmintis tampa ir mūsų pačių atmintimi. Šioje operoje toks suvokimas žiūrovui neprimetamas įkyriai, bet virsta bendra karnavaline-mistine patirtimi.
Yulia Golodnikova, Suspilne.ua
„Chornobyldorf“ tituluoju vienu stipriausių ir įdomiausių 2022-aisiais Lietuvoje rodytų spektaklių.
Aušra Kaminskaitė, 15min.lt
Aiški „Chornobyldorf“ struktūra leidžia spektaklį vertinti kaip konceptualią meninę sistemą, kurios kūrėjai, save suvokiantys kaip šiuolaikinės meninės kultūros elitą, stengiasi sukurti ryšį tarp universalių ir lokalių temų bei formų. Patrauklus menininkų siekis atsigręžti į ukrainiečių liaudies muzikinę kultūrą bei vokalinio atlikimo tradicijas ir jas pateikti kaip vieną iš savo archeologinio projekto sluoksnių, atskleisti jo archajiškumą ir juo didžiuotis.
Helmutas Šabasevičius, menufaktura.lt
Didžiausia šios operos kūrėjų stiprybė – tai beribis eksperimentavimas muzikoje. Labiausiai jaudina, žinoma, grynieji ukrainiečių ir kitų tautų etnomuzikos elementai, jie nuolat iškyla daugiau kaip dvi valandas trunkančioje operoje ir yra viso kūrinio jungiamoji, jį organizuojanti grandis. <…> Muzika suponuoja šio kūrinio atmosferą kaip nepaprastai sudėtingą akustinį peizažą, kuriame klaidžioja nerimstančios sielos, besitveriančios viena kitos ir postapokaliptinio pasaulio likučių.
Rima Jūraitė, Krantai
Jau seniai meno kūrinys nebuvo taip stipriai sukrėtęs, palietęs, išgąsdinęs, atvėręs, kaip „Kablyje“ parodyta ukrainiečių archeologinė opera „Chornobyldorf“. <…> „Chornobyldorf“ – mitas, archetipas, signalas, beprotybė, vaikščiojimas peilio ašmenimis, sprogstantis, pūliuojantis skausmas. <…> Kartu – tai visiškas kūrybinės vaizduotės šėlas, įgyvendintas aukščiausiu lygiu.
Rasa Murauskaitė-Juškienė, mic.lt