„Olympian Machine“ – kūrinys 12-ai balsų, pristatomas kaip audiovizualinė 12-os garsiakalbių instaliacija. Įrašų metu į studiją vienai valandai po vieną buvo pakviesti kūrinio dalyviai. Kiekvienam individualiai buvo perskaityta Homero „Iliados“ santrauka, po kurios kiekvienas dalyvis buvo paprašytas atpasakoti, ką jis / ji prisimena iš ką tik girdėtos istorijos. Įvairūs asmeninio pobūdžio nukrypimai nuo perskaityto teksto buvo labai laukiami, tačiau niekaip neskatintini, kad nebūtų prarastas asociacijų spontaniškumas. Šiame kūrinyje klausytojai išgirsta balsų polilogą, persvarstantį istorijos, atminties ir komunikacijos klausimus.
„<…> Be kiekvieno papasakoto mito, yra ir dar vienas, neįvardijamas, nepapasakotas. Kitas, kuris moja iš šešėlių, išnyra tik aliuzijų, fragmentų, atsitiktinumo pavidalu, ir niekas nedrįsta jo papasakoti kaip vienos istorijos“ (Robertas Calasso, „Kadmo ir Harmonijos vedybos“).
2019 m. kūrinio autorius Arturas Bumšteinas apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru (specialusis „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimas) už novatoriškus ir originalius žingsnius teatre (garsinių eksperimentų integraciją į naujas teatro formas – performansuose „Olympian Machine“ ir „Blogi orai“).
Dvylikos žmonių filosofiškus, humoristinius ar fantasmagoriškus pasisakymus, atskleidžiančius sutrikimą, pasipiktinimą, susijaudinimą, Bumšteinas sudėliojo į prasmių, nuomonių, tembrų ir nuotaikų koliažą. „Olympian Machine“ – tai savotiškas atminties tyrimas, atskleidęs, kaip įvairių žmonių pasakojimuose pasikartoja tos pačios temos, žodžiai, vardai, emocijos, asociacijos. Muzikalumo šiam koliažui suteikė tembrai ir intonacijos, lydimos muzikinių takelių, atliekančių daugiau fono funkciją.
Rasa Murauskaitė, Kultūros barai
„Olympian Machine“ išgrynina ir perteikia žmogaus minčių „bangavimus“. Kita vertus, šie bendri, o kartu ir labai skirtingi faktų perinterpretavimai kelia abejonę žmonijos susikalbėjimo pajėgumu. Ar išgirsti, atsiminti ir suprasti tai, kas sakoma, apskritai įmanoma?
Vaiva Martišauskaitė, menufaktura.lt
„Olympian Machine“ – jautrus, įvairiapusiškas, ironiškas ir dinamiškas kūrinys, siūlantis valandos trukmės muzikalią monologų režisūrą ir nuolatinę prasmių kaitą.
Aušra Kaminskaitė, lrt.lt
Keista, pabaigoje palieki tas vargšes garso kolonėles kaip artimus žmones. Ir „Iliada“, užklupusi tave nepasiruošusį spektaklio pradžioje, tampa ne tokia jau tolima. Bravo ir bis.
Jūratė Visockaitė, Literatūra ir menas