„α“ („Alfa“) – operoje drąsiai keliami svarbūs šių dienų socialiniai ir kultūriniai klausimai bei iššūkiai, kurie vertinami tiek asmeniniame, tiek istoriniame kontekstuose. Atsigręžiama į tokias temas: lyčių lygybė, mažumų politika, didelių istorijų krizė. Pritrenkiantis dviejų tolimų žanrų – operos ir komiksų – junginys meilės ir nužudymo istorijai (su stipria pagrindine heroje priešaky) suteikia ekstravagantiškumo.
Operoje pasakojama istorija yra variacija vieno ryškiausių XX amžiaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico García Lorcos tragiško likimo tema. „Alfoje“ veikianti Isabelė García Lorca, Federico sesuo, po daugelio metų emigracijoje sugrįžta į Ispaniją norėdama atskleisti savo brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol yra miglotos, o kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfacaro miestelio Andalūzijoje. Siekį atskleisti tiesą apsunkina laiko rate užstrigusi paslaptis, kuri mus nuolat grąžina atgal į pradžią ir tampa „alfa“ be „omegos“.
„α“ partitūra buvo sukurta žavintis flamenko melodijomis ir pasikartojančiomis minimalistinės muzikos struktūromis. Operos ritminį audinį sudaro du kontrasto principu gretinami sluoksniai: pastovus, ritmingas pulsas ir „pakibęs“, tarsi nejaukią tylą įgarsinantis aukštų dažnių spengimas. Kūrinio veikėjai savo partijas dainuoja šių ritminių struktūrų fone, joms svyruojant nuo skubraus rečitatyvo iki smarkiai ornamentuotų melodijų. Partitūroje vokalines linijas atspindi akordeono ir gitaros partijos, kurios pasitelkus gyvą elektroniką neretai sluoksniuojamos ir palaipsniui sukuria tirštėjančią garsų vertikalę.
Kompozitorius Albertas Navickas
Tai ne tik opera – tai „opera-komiksas“ apie moters superherojės, kovojančios tiek su antgamtiniais, tiek su žemiškais demonais, išbandymus ir vargus pasaulyje. Opera „α“ man yra tarsi puslapių rinkinys – komiksų knyga. Opera „α“ yra MEGA moteriška.
Režisierė, scenos ir kostiumų dizainerė Dr. GoraParasit
2019 m. operos kūrybinė komanda apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ nominacijoje „Opera / operetė / miuziklas“.
SIUŽETAS
I dalis
Isabelė gauną prieš mirtį parašytą laišką iš Juano, buvusio Lorcos meilužio. Juanas įspėja, kad tas, kas įdavė Lorca tuometinei valdžiai, žino ir kur yra iki šiol paslaptyje buvęs Lorcos kapas.
II dalis
Isabelė atskrenda į Ispaniją susitikti su artimu Lorcos draugu, Luis tam, kad išsiaiškintų tiesą. Paaiškėja, kad Luis ir Isabelė kadaise jautė vienas kitam romantiškus jausmus, kurie susitikus vėl atgyja. Luis, kurio namuose slapstėsi Lorcą prieš suėmimą, sako nugirdęs iš žudikų, kur jie žada sušaudyti Lorcą, vadinasi, ten ir yra Lorcos kapas. Jis ilgai tylėjęs, nes jam pačiam buvo prigrasinta mirties bausme.
III dalis
Luis parodo Isabelės brolio kapavietę, o Isabelė suvokia kai ką daugiau, nei tragiškas Ispanijos praeities peripetijas.
Opera-komiksas „Alpha“ tapo „tamsiuoju festivalio arkliuku“. <…> Autoriai, pasakojantys Federico Garcià Lorcos sesers Isabelės pastangas išsiaiškinti brolio nužudymo aplinkybes, pasitelkė iki šiol Lietuvoje nematytą operos „partnerį“ – komiksus. Originali forma nenustelbė aiškios minties, intensyvios ekspresijos. Sėkmę lėmė ryški vizualinė estetika, futuristiniai kostiumai, vokalinės partijos, puikiai atskleidžiančios pagrindinių personažų charakterius (dainavo Nora Petročenko ir Nerijus Masevičius), instrumentinė dalis, suderinusi minimalizmą, flamenko stilistiką ir elektroniką, libretas, vaizdžiai perteikęs dramatišką siužetą. „Alpha“ – tarptautinės scenos vertas kūrinys, narpliojantis šiandien ypač aktualias stiprios moteris ir lyčių lygybės temas
Rasa Murauskaitė, Kultūros barai
Pastatymo estetika koketuoja su feminizmu, komiksais ir kompiuterinių žaidimų vizualumu, režisūros kalboje naudojami pantomimos teatro elementai, konceptualiai sukurta šviesų ir spalvų partitūra. <…> Titrai anglų kalba projektuojami ne pasitelkus specialiai subtitrams skirtą įrenginį, o integruojami į pastatymo scenografiją, projektuojant juos kaip komikso tekstus sceninio veiksmo fone – tai yra sąmojingas ir novatoriškas metodas.
Lauma Mellēna, nra.lv
Komikso ir operos derinys netikėtai suveikė.
Emilija Visockaitė, 15min.lt
„Alfa“ aiškiai deklaruoja, kad opera nebėra sofistikuotas prabangus žanras – jis gali atspindėti ne tik šiandieninio socialinio, bet ir muzikinio gyvenimo aktualijas ir skambėti suprantamai kiekvienam, kartu išlaikant profesionalumą.
Justina Paltanavičiūtė, kauno.diena.lt